D. Trumpui įplieskus muitų karą, Pekinas šįkart nesumirksės

Sausį D. Trumpas pagrasino įvesti 10% muitus Kinijos importuojamoms prekėms. Nepraėjus nė trims mėnesiams, tarifas siekia 125%. Kinai pasmerkė prekybos karo salves ir atsakė – įvedė 84% tarifą JAV importui. Pekinas šįkart iš tiesų turi pagrindo manyti, kad D. Trumpas žaidžia žaidimą, kurio negali laimėti.  

„Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turi tik vieną politiškai perspektyvų atsaką D. Trumpui: Pirmyn! Nustebinus vidaus auditoriją ryžtingais atsakomaisiais muitais, bet koks atsitraukimas dabar būtų politiškai netinkamas“, – sako Diana Choyleva, Jungtinės Karalystės (JK) bendrovės „Enodo Economics“ ekonomistė.

Yra ir daugiau priežasčių. 

Pačiam D. Trumpui reikia Pekino vyriausybės paslaugų. Svarbiausi klausimai – fentanilio srauto sustabdymas ir pagalba užbaigiant Rusijos karą Ukrainoje. Rusai ir toliau JAV administraciją vedžioja už nosies, o derybos dėl Maskvos delsimo niekur nejuda, nors amerikiečiai ant stalo Rusijai sudėjo Kremliaus prašytas nuolaidas.

Amerikos prezidentas taip pat atskleidė, kad nenori būti atsakingas už „TikTok“, Kinijai priklausančio tarp jaunų amerikiečių populiaraus socialinio tinklo uždarymą. Be to, D. Trumpo patarėjo Elono Musko elektrinių transporto priemonių įmonė „Tesla“ yra pažeidžiama Kinijos atsakomųjų muitų atžvilgiu, nes maždaug penktadalis jos verslo vykdoma Vašingtono geopolitinėje varžovėje.

Tai didžiulis svertas prieš JAV vyriausybę, nebent E. Musko būtų paprašyta pasitraukti nedelsiant, – „The Economist“ teigė Prancūzijos banko „Natixis“ atstovė Alicia Garcia Herrero.

Kinijos pareigūnai taip pat gali manyti, kad Amerika nepajėgs pakelti naujų D. Trumpo muitų sukelto nepasitenkinimo. Užuot „kovojus iki galo“, jiems gali tekti kovoti tik tol, kol pradės kilti kainos Amerikos vartotojams arba šalis ims prarasti darbo vietas.

Be to, Kinija, anot ekspertų, gali nustatyti apribojimus Amerikos paslaugoms. Tai apimtų suvaržymus konsultacinėms ir advokatų kontoroms, vis dar veikiančioms šalyje. Ji taip pat galėtų tikrinti Amerikos įmonių intelektinę nuosavybę.

Vienas naudingiausių Pekinui veiksnių yra tai, kad JAV yra daug labiau priklausomos nuo Kinijos importo nei Kinija nuo JAV.  

[infogram id="54d1183f-e50f-4de7-9d9e-aecfacb15d13" prefix="FEo" format="interactive" title="JAV užsienio prekybos deficitas ir perteklius 2024 m."]

Kinai turi pranašumą 

Pagrindinės prekės, kurias JAV importuoja iš Kinijos, yra vartojimo, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, kompiuteriai ir žaislai. Praėjusią savaitę „Rosenblatt Securities“ analitikai prognozavo, kad pigiausio JAV parduodamo „iPhone“ kaina gali išaugti nuo 799 USD iki 1.142 USD – ir tai buvo tada, kai D. Trumpo muitai Kinijai siekė 54%.

„D. Trumpas neturi jokių įtikinamų argumentų dėl to, kad šie sunkumai nulemti ne JAV, o Kinijos veiksmų“, – sako D. Choyleva.

Priešingai, prekės, kurias Kinija importuoja iš JAV, pirmiausia skirtos pramonei, pavyzdžiui, sojų pupelės, iškastinis kuras ir reaktyvinių lėktuvų varikliai. Šių prekių kainų padidėjimą daug lengviau absorbuoti iki vartotojui ištraukiant piniginę.

[infogram id="3e2cdcfd-69b3-4649-9cb1-2d648748101d" prefix="Zsb" format="interactive" title="JAV prekių eksportas-importas į Kiniją 2015–2024 m."]

Be to, tai ne pirmas Kinijos pasirodymas. Nuo 2018 m., kai D. Trumpas pradėjo pirmąjį prekybos karą, Pekinas suaktyvino prekybą su kitomis šalimis, todėl ji tapo mažiau priklausoma nuo JAV. 2018–2020 m. Brazilijos sojų pupelių eksportas į Kiniją, palyginti su 2015–2017 m. vidurkiu, padidėjo daugiau kaip 45%, o JAV eksportas per tą patį laikotarpį sumažėjo 38%. Kinija vis dar yra didžiausia JAV žemės ūkio prekių rinka, tačiau ir ji traukiasi, o tai kenkia Amerikos ūkininkams. JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją 2024 m. siekė 29,25 mlrd. USD, dar 2022 m. jis buvo 42,8 mlrd. USD.

Londono investicinių tyrimų bendrovės „TS Lombard“ duomenimis, per pastaruosius šešerius metus Kinijos dalis JAV importe sumažėjo nuo 20% iki 13%, nors dalis šio pokyčio susijusi su prekėmis, kurios į JAV patenka, siekiant išvengti Amerikos muitų, per tokias šalis kaip Meksika ir Vietnamas.

Neseniai Europai nustačius savus tarifus Kinijoje pagamintoms elektrinėms transporto priemonėms, šalis paspartino siekį plėsti pardavimus kituose regionuose.

[infogram id="572b730b-6789-4075-bc4b-c30b2ffe75a2" prefix="r7N" format="interactive" title="Pagrindinės JAV prekės, importuojamos iš Kinijos 2024 m."]

„Pekinas naudojasi Pietų šalimis, kad kompensuotų Vakarų rinkos dalies praradimą“, – aiškina Jie Yu, Londono idėjų kalvės „Chatham House“ vyresnysis tyrėjas.

Kinija taip pat gali dar labiau apriboti svarbiausių naudingųjų iškasenų eksportą.

„Kinija valdo daugiau svertų nei anksčiau. Ir turi įvairių priemonių, kurias gali pasitelkti, kad duotų atkirtį ir šiek tiek pakenktų JAV ekonomikai, jei manys, kad D. Trumpas siekia atviro ekonominio karo“, – įsitikinęs Scottas Kennedy, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone Kinijos ekspertas.

Dažnai teigiama, kad Kinijos pramonėje dominuoja didelės valstybinės įmonės, kurias valdo žlugdanti biurokratija ir valdančiosios Komunistų partijos reikalavimai, todėl jos negali prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Tačiau Kinijoje jau susiformavo didžiulis ir veržlus privatus sektorius, kuriam dabar tenka maždaug pusė Kinijos eksporto, o valstybinėms bendrovėms – 9%, skaičiuoja Nicholas R. Lardy, Kinijos ekspertas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone.

„Tai buvo didžiulis struktūrinis pokytis, kuris suteikia bendrovėms daugiau galimybių prisitaikyti“, – sakė N. R. Lardy.  

Ekspertai teigia, kad Kinijos vyriausybė gali kompensuoti sumažėjusį eksportą padidindama išlaidas. Pavyzdžiui, panaudoti valstybinius bankus ir korporacijas milžines nacionaliniams tikslams įgyvendinti.

[infogram id="80acf5db-df9c-475a-ae58-5e53a4ef3d61" prefix="cg8" format="interactive" title="Pagrindinės JAV prekės, eksportuojamos į Kiniją 2024 m."]

Santykiai – žemiausiame lygmenyje 

Posūkis į ekonomikos skatinimą pabrėžia pagrindinį Kinijos sistemos bruožą – prisitaikymą prie sukrėtimų. Šalį valdo visagalė Kinijos komunistų partija (KKP), valstybėje taikoma drakoniška asmeninės saviraiškos kontrolė ir nėra laisvų rinkimų. Tačiau kai partija nusprendžia, kad reikia imtis nepaprastosios padėties priemonių, ji turi galią greitai nustatyti politiką, kurioje nėra demokratinėse visuomenėse esančių kliūčių.

„Kalbant apie greitą veikimą ir krizių valdymą, KKP yra labai veiksminga. Jie turi daug svertų, kurių gali imtis“, – teigia Rory Greenas, „TS Lombard“ vyriausiasis Kinijos ekonomistas.

Visgi, nepaisant Kinijos strateginių pranašumų, ji nėra visiškai apsaugota nuo prekybos karo. Pekinas dar nesugalvojo būdo, kaip reikšmingai padidinti vidaus paklausą, o tai, pasak ekonomistų, yra būtina, kad ekonomika tikrai apsisaugotų nuo muitų.  

Be to, Kinija negalės tik stebėti Amerikos, prekybos karas reiškia, kad šalies prezidentas Xi Jinpingas turės imtis veiksmų šalies ekonomikai paremti.

Li Qiangas, Xi Jinpingo pavaduotojas, kovą sakė, kad šalis ruošiasi „didesniems, nei tikėtasi, išorės sukrėtimams“ ir yra pasirengusi vykdyti politiką, kad užtikrintų ekonomikos stabilumą.

„Xi Jinpingas dar turės įvertinti, ar jis nori, kad Kinijos ekonomika visiškai atsiskirtų nuo Amerikos“, – pastebėjo „The Economist“.

Politinis D. Trumpo muitų poveikis kartu su baime, kad JAV bando nuteikti kitas šalis prieš Kiniją, stumia JAV ir Kinijos santykius į žemiausią lygį.

Neprisimenu, kad kada nors būčiau taip pesimistiškai vertinęs JAV ir Kinijos santykių trajektoriją. Prekybos santykiai yra abiejų šalių pagrindas, o jiems nutrūkus tikriausiai turėtume tikėtis, kad kitose srityse bus daug daugiau įtampos, – savo naujienlaikraštyje rašė Kinijos analitikas Billas Bishopas.    

Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos kol kas rodo, kad yra pasirengusios kovoti iki galo. Iki šiol nei Kinija, nei JAV nesumirksėjo. Šįkart tikimybė, kad pirmieji tai padarys kinai yra kur kas mažesnė negu pirmosios D. Trumpo kadencijos metu.